karabelninkas

×karabélninkas (-nykas), -ė (l. karabelnik) smob. (1) NdŽ, RŽ psn. keliaujantis smulkiųjų prekių prekybininkas: Per žmones trankėsi karabelninkai, siūlydami menkos vertės prekes rš. Ana ateina karabélnykas, mažu atneš skepetaičių Kt. Maž, karabelnykė̃l, atnešei adatų? Žmt. Nupirksiu ir tau skarelę pas karabelnyką Km. Vakar [kermošiuje] beveik visi karabelninkai baltas audeklines būdas turėjo Šk. Visi linksminosi palei karabelninkų lapines rš. Šiandie daug karabélnykų privažiavo Švn. Visai ne toks, kaip kiti pirkliai karabelninkai Vaižg.